Apie Esperanto Kalbą

Kuriose šalyse kalbama Esperanto kalba?

Esperanto nėra oficialiai pripažinta kalba jokioje šalyje. Manoma, kad maždaug 2 milijonai žmonių visame pasaulyje gali kalbėti Esperanto kalba, todėl ja kalbama daugelyje pasaulio šalių. Plačiausiai kalbama tokiose šalyse kaip Vokietija, Japonija, Lenkija, Brazilija ir Kinija.

Kokia yra Esperanto kalbos istorija?

Esperanto kalba yra sukonstruota tarptautinė kalba, kurią 19 amžiaus pabaigoje sukūrė lenkų oftalmologas L. L. Zamenhofas. Jo tikslas buvo sukurti kalbą, kuri būtų plačiai naudojamas tiltas tarp kultūrų, kalbų ir tautybių. Jis pasirinko kalbiškai paprastą kalbą, kurią, jo manymu, būtų lengviau išmokti nei esamas kalbas.
Zamenhof paskelbė pirmąją knygą apie savo kalbą “Unua Libro” (“pirmoji knyga”), liepos 26, 1887 pagal pseudonimą dr Esperanto (reiškia “tas, kuris tikisi”). Esperanto greitai išplito ir amžių sandūroje tapo tarptautiniu judėjimu. Šiuo metu kalba buvo parašyta daug rimtų ir išmoktų darbų. Pirmasis Tarptautinis kongresas įvyko 1905 m. Prancūzijoje.
1908 m.buvo įkurta visuotinė Esperanto asociacija (UEA), kurios tikslas-skatinti kalbą ir skatinti tarptautinį supratimą. 20 amžiaus pradžioje kelios šalys priėmė Esperanto kalbą kaip oficialią pagalbinę kalbą ir visame pasaulyje susikūrė kelios naujos visuomenės.
Antrasis pasaulinis karas sukėlė įtampą Esperanto kalbos raidai, tačiau jis nemirė. 1954 m. UEA priėmė Boulogne deklaraciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai Esperanto kalbos principai ir tikslai. Po to 1961 m. buvo priimta Esperanto Teisių Deklaracija.
Šiandien Esperanto kalba kalba keli tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, pirmiausia kaip hobis, nors kai kurios organizacijos vis dar skatina ją vartoti kaip praktinę tarptautinę kalbą.

Kas yra 5 geriausi žmonės, labiausiai prisidėję prie Esperanto kalbos?

1. Ludoviko Zamenhof-Esperanto kalbos kūrėjas.
2. Viljamas Auldas-škotų poetas ir autorius, ypač parašęs klasikinį eilėraštį” Adia Oma ” Esperanto kalba, taip pat daug kitų kūrinių šia kalba.
3. Humphrey Tonkin-Amerikos profesorius ir buvęs Visuotinės Esperanto Asociacijos prezidentas, parašęs daugiau nei tuziną knygų Esperanto kalba.
4. L. L. Zamenhofas-Ludoviko Zamenhofo sūnus ir esperanto kalbos Fundamento, pirmosios oficialios Esperanto kalbos gramatikos ir žodyno, leidėjas.
5. Probal Dasgupta-indų autorius, redaktorius ir vertėjas, parašęs galutinę knygą apie Esperanto kalbos gramatiką “Naujoji supaprastinta Esperanto kalbos gramatika”. Jam taip pat priskiriama kalbos atgaivinimas Indijoje.

Kokia yra Esperanto kalbos struktūra?

Esperanto kalba yra sukonstruota kalba, Tai reiškia, kad ji buvo sąmoningai sukurta taip, kad būtų taisyklinga, logiška ir lengvai išmokstama. Tai Agliutinacinė kalba, o tai reiškia, kad nauji žodžiai formuojami derinant šaknis ir priedus, todėl kalbą išmokti daug lengviau nei natūralias kalbas. Jo pagrindinė žodžių tvarka atitinka tą patį daugumos Europos kalbų modelį: subjektas-veiksmažodis-objektas (SVO). Gramatika yra labai paprasta, nes daiktavardžiuose nėra apibrėžto ar neapibrėžto straipsnio ir nėra lyčių skirtumų. Taip pat nėra jokių pažeidimų, o tai reiškia, kad išmokę taisykles galite jas pritaikyti bet kuriam žodžiui.

Kaip išmokti Esperanto kalbą teisingiausiu būdu?

1. Pradėkite mokytis Esperanto kalbos pagrindų. Sužinokite gramatikos, žodyno ir tarimo pagrindus. Internete yra daugybė nemokamų išteklių, tokių kaip Duolingo, Lernu ir La Lingvo Internacia.
2. Praktika naudojant kalbą. Kalbėkite Esperanto kalba su gimtąja kalba arba internetinėje Esperanto bendruomenėje. Jei įmanoma, dalyvaukite Esperanto renginiuose ir seminaruose. Tai padės jums išmokti kalbą natūraliau ir gauti atsiliepimų iš patyrusių kalbėtojų.
3. Skaitykite knygas ir žiūrėkite filmus Esperanto kalba. Tai padės jums geriau suprasti kalbą ir padės susikurti žodyną.
4. Susiraskite pokalbio partnerį arba išklausykite Esperanto kalbos kursus. Turėti ką nors reguliariai praktikuoti kalbą yra puikus būdas mokytis.
5. Naudokite kalbą kiek įmanoma. Geriausias būdas laisvai kalbėti bet kuria kalba yra kuo daugiau jos vartoti. Nesvarbu, ar kalbatės su draugais, ar rašote el.laiškus, Naudokite kuo daugiau Esperanto kalbos.


Yayımlandı

kategorisi

yazarı:

Etiketler:

Yorumlar

Bir yanıt yazın

E-posta adresiniz yayınlanmayacak. Gerekli alanlar * ile işaretlenmişlerdir