Apie Slovėnų Kalbą

Kuriose šalyse kalbama Slovėnų kalba?

Slovėnų kalba yra oficiali Slovėnijos kalba ir viena iš 23 oficialių Europos Sąjungos kalbų. Taip pat kalbama kai kuriose Austrijos, Italijos, Vengrijos ir Kroatijos dalyse.

Kokia yra slovėnų kalbos istorija?

Slovėnų kalba, priklausanti pietų slavų kalbų šeimai, turi šaknis Proto-slavų kalba kad datuojamas 6 amžiuje. Ankstyvoji Slovėnų kalba buvo glaudžiai susijusi su Senoji bažnytinė slavų kalba ir jai didelę įtaką padarė vokiečių tarmės dėl šimtmečių Germanų valdymo dabartinės Slovėnijos dalyse. Iki 19 amžiaus Slovėnų kalbėtojai sukūrė literatūrinę slovėnų kalbą ir pradėjo ją vertinti kaip skirtingą nuo kitų slavų kalbų. 20 amžiuje kalbai buvo taikomi standartizacijos procesai, oficialiai ji tapo žinoma kaip Slovėnų kalba. Po Slovėnijos nepriklausomybės nuo Jugoslavija 1991 m. Slovėnų kalba buvo paskelbta oficialia tautos kalba. Šiandien manoma, kad apie 2,5 milijono žmonių kalba Slovėnų kalba kaip pirmąja kalba.

Kas yra 5 geriausi žmonės, labiausiai prisidėję prie slovėnų kalbos?

1. Jurij Dalmatin (1547-1589): Jurij Dalmatin buvo protestantų teologas, Biblijos vertėjas ir pirmojo pilno biblijos vertimo į slovėnų kalbą leidėjas.
2. Prancūzija Pre Oma (1800-1849): Prancūzija Pre Oma buvo Slovėnų poetas, laikomas didžiausiu visų laikų slovėnų poetu. Jis sukūrė ir standartizavo slovėnų kalbą ir pirmasis Slovėnų literatūroje panaudojo šiuolaikines technikas.
3. Franas Levstikas (1831-1887): Franas Levstikas buvo slovėnų rašytojas ir mokytojas, parašęs du svarbiausius Slovėnų literatūros kūrinius: Martiną Ka₂urą ir jo pasakas iš Karniolos regiono. Šie darbai padėjo standartizuoti ir modernizuoti slovėnų kalbą.
4. Josipas Jur₂i0otipas (1844-1914): Josipas Jur₂i₂ buvo Slovėnų dramaturgas, teisininkas ir politikas, prisidėjęs prie slovėnų kalbos plėtros. Jis parašė keletą pirmųjų pjesių standartine Slovėnų kalba ir sukūrė daug naujų žodžių, kurie vartojami ir šiandien.
5. Ivanas Cankaras (1876-1918): Ivanas Cankaras buvo modernistas Slovėnų autorius, dramaturgas ir poetas. Jis sukūrė slovėnų kalbą pristatydamas naujus žodžius ir rašydamas tokiu stiliumi, kuris buvo prieinamas didesnei auditorijai.

Kaip yra slovėnų kalbos struktūra?

Slovėnų kalba yra pietų slavų kalba ir vadovaujasi bendromis kitų slavų kalbų struktūrinėmis savybėmis. Tai linksnių kalba, o tai reiškia, kad žodžiai keičia formą priklausomai nuo to, kaip jie vartojami sakinyje, ir turi dvi gramatines lytis (vyrišką, moterišką). Žodžiai formuojami pridedant galūnes ir priešdėlius, todėl tą pačią šaknį galima naudoti kuriant kelis žodžius. Slovėnų kalba taip pat turi sudėtingą veiksmažodžių konjugacijos sistemą, joje gausu mažybinių ir augmentatyvų, todėl ji yra labai turtinga ir skambi kalba.

Kaip išmokti slovėnų kalbą teisingiausiu būdu?

1. Pabandykite susirasti dėstytoją arba lankyti pamokas: geriausias būdas išmokti kalbą yra lankyti pamokas arba samdyti dėstytoją. Pamokų lankymas gali padėti gramatikai ir tarimui, o dėstytojas galės sukurti labiau individualizuotą požiūrį į jūsų mokymosi procesą.
2. Žiūrėkite Slovėnų filmus ir TV laidas: filmų ir televizijos laidų žiūrėjimas Slovėnų kalba gali padėti geriau suprasti kalbą. Jei įmanoma, pabandykite rasti laidų, skirtų besimokantiesiems, kad galėtumėte geriau suprasti kalbą.
3. Klausykitės Slovėnų muzikos: klausydamiesi Slovėnų muzikos galite lengviau suprasti kai kuriuos žodžius, vartojamus kasdieniuose pokalbiuose. Tų pačių dainų klausymasis vėl ir vėl gali padėti iš tikrųjų suprasti, kas sakoma ir kaip tai išreiškiama.
4. Kalbėkite su gimtąja kalba: jei aplink jus yra gimtoji Slovėnų kalba, nebijokite paprašyti jų pagalbos. Jie ne tik gali padėti tarimui ir žodynui, bet ir pipiruoti jūsų pokalbius žargonu ir šnekamosiomis išraiškomis.
5. Naudokite internetinius išteklius: yra daugybė internetinės medžiagos, tokios kaip svetainės, programos, vaizdo įrašai, internetiniai forumai ir tinklaraščiai, kurie gali padėti pakelti slovėnų kalbos lygį. Nepamirškite naudotis internetu kaip begaliniu žinių ir praktikos šaltiniu.


Yayımlandı

kategorisi

yazarı:

Etiketler:

Yorumlar

Bir yanıt yazın

E-posta adresiniz yayınlanmayacak. Gerekli alanlar * ile işaretlenmişlerdir